Lietuvos Respublikoje liepos 6 d. švenčiama kaip Valstybės diena, Mindaugo karūnavimo Popiežiaus paskirtuoju karaliumi diena. Tuo pačiu iškyla tokia klausimai:

1. Ar Lietuvos valstybė radosi tik Mindaugo laikais?
2. Ar Mindaugo karūnavimo Popiežiaus paskirtuoju karaliumi diena dėl to daugumai to meto Lietuvos valstybės gyventojams buvo džiaugsminga diena?
3. Ar galima suvokti visas kunigaikščio Mindaugo iškilimo aplinkybes tik remiantis Vatikano kronikomis?

Pats Mindaugo karūnavimas aiškinamas skirtingai, pateikiamos tris galimas aplinkybes:

1. Mindaugas pasikrikštijo pagal Vatikano nurodymą, tapo Popiežiaus paskirtuoju karaliumi Lietuvos valstybėje. Toks aiškinimas priimtinas katalikų pasaulėžiūros pasekėjams teigiantiems, kad tai Lietuvos valstybėje katalikybės pradžia.
2. Mindaugas žudydamas kitus Lietuvos kunigaikščius egoistiniais tikslais siekė tapti Popiežiaus paskirtuoju karaliumi. Toks aiškinimas priimtinas sarmatų pasaulėžiūros pasekėjams teigiantiems, kad Mindaugas, taip pasielgdamas, yra besarmatis.
3. Mindaugas buvo paskirtas Lietuvos valstybės viršaičiu baltų žynių, seniūnų ir kunigaikščių surengtoje krivulėje po 1236 m. laimėto Saulės mūšio, kurioje nutarta, kad siekiant pristabdyti Vatikano kariaunos veržimasi į Lietuvos valstybę, verta laikinai priimti Popiežiaus siūlomą karūną, taip gaunant daugiau laiko pergrupuoti savo jėgas tolimesniems mūšiams.

Tenka pastebėti, kad Mindaugo laikų Lietuvos valstybės visuomenė buvo luominė, žyniai turėjo didelę įtaką valstybėje. Todėl, Lietuvos valstybė tuo metu buvo teokratinė. Tai suprasdamas Vatikanas pirmiausia siekė sunaikinti Lietuvos šventvietes, parodyti savo pranašumą prieš Lietuvos žynius.

Kadangi Vatikano spaudimas buvo didelis, vykusio Saulės mūšio metu jau buvo pavergtos aplinkinės baltų gentys, – galindai, jotvingiai, latgaliai dalinai kuršiai, prūsai, todėl buvo svarbu priimti sprendimą, kuris leistų atsilaikyti prieš Lietuvos valstybę niokojančius įsiveržimus. Pati Saulės mūšio eiga atskleidžia, kad tuo metu samogetai ir kitos baltų gentys vengė atviro susidūrimo su Vatikano kariauna ir samogetų vedama Lietuvos kariuomenė Saulės mūšį laimėjo tik pasitikę prisigrobusius priešininkus baltams laimėjimui parankioje vietoje.

Verta paminėti, kad visos Vatikano kronikos buvo skirtos išaukštinti Vatikano kariaunos veiksmus, sumenkinti užkariaujamas šalis. Todėl skaitant tokias kronikas būtina suprasti, kas jose nutylima, kas pakeista ir kas sumenkinama.

Manytina, kad katalikų pasaulėžiūros pasekėjams priimtinas aiškinimas turi tokį trūkumą, – po laimėto Durbės mūšio Mindaugas pats atsisakė jam Popiežiaus paskirtosios karūnos. Tai įrodo, kad sprendimas kunigaikščiui Mindaugo tapti Popiežiaus vietininku buvo strateginis atsitraukimo veiksmas, kaip lietuvių kariuomenės strateginis atsitraukimas veiksmas Žalgirio mūšio metu siekiant išsklaidyti priešininko dėmesį.

Manytina, kad sarmatų pasaulėžiūros pasekėjams priimtinas aiškinimas turi trūkumą tai, kad tuometinė Lietuvos valstybės visuomenė buvo luominė, žyniai turėjo didesnę sprendimo galią už kunigaikščius, todėl nei vienas kunigaikštis be atitinkamo sprendimo krivulėje bendru sutarimu savo paprasta valia negalėjo tapti viršesniu už kitus kunigaikščius.

Todėl, apibendrinus tai kas pateikta, teigtina, kad liepos 6 d., Valstybės diena, vietoje karūnavimo minėjimo turi būti minima kaip Lietuvos valstybės galios Europos mastu pripažinimo diena, kadangi tuo metu Lietuva Europoje buvo suprasta, kaip valstybė, kuri gali būti valdoma tik pačių lietuvių valia. Todėl teigiame, kad iš piliečių valios randasi Valstybė taip, kaip iš šventų galių randasi Galybė.